Podcast Resume

6 - Vandens taupymas

Lithuanian

listen-on-spotify-1.png

Prof. Inga Adamonytė, Head of Department of Water, Vytautas Magnus University

6 - Vandens taupymas

Sunku žinoti priežastis dėl ko balansas išsikreipia laike, nes, jeigu kalbėsime apie vandens gamtoje tūrį, jis iš esmės kinta nereikšmingai, tačiau persiskirsto laike ir, jei analizuotume ankstesnį periodą, tai periodas buvo labiau išlygintas. Pastaruoju 20 metų stebimas ekstremalių sausrų dažnėjimas ir drėgnų periodų, taip pat liūčių, dažnesnis pasikartojimas per tam tikrą metų skaičių, sezoniškumo reiškiniai ir atsirandantys didesni ekstremumai. Ir tai reiškia, kad, norėdami sustabilizuoti vandens balansą gamtoje, turime galvoti kaip akumuliuoti arba sukaupti vandens išteklius pertekliaus momentu ir kaip panaudoti sausringu laikotarpiu, jeigu mes kalbame apie žemės ūkį.

Jei kalbėtume apie vandens naudojimą, turime kalbėti apie vandens naudotoją. Išskiriamos kelios grupės vandens naudotojų. Viena – vandens naudojimas žemės ūkio reikmėms, tai sausinimas ir drėkinimas. Tačiau taip pat yra ir energetika, pramonė, žuvininkystė, transportui, sandėliavimui ir panašiai, taigi yra daug veiklos sričių, kuriose vandens ištekliai yra naudojami. Tai pats vandens naudojimo principas yra susietas su vandens išteklių paėmimu iš geologinių žemės sluoksnių dinamikos stebėjimų, fiksavimo ir monitoringo. Tai vienas iš pagrindinių dalykų yra paimamo požeminio vandens apskaita ir analizė per tam tikrą periodą.

Klimato kaita yra jau rezultatas ir mes jau matome padarinius. Sausrų dažnėjimas ir jų intensyvumas, liūtinių lietų pasikartojimas, yra reguliuojamas pirmiausiai mažinant išmetimą. Reiškia, visi CO2 emisijos į orą išmetėjai turi galvoti kompleksiškai ir priimti sprendimus, kaip šitą emisiją sumažinti ir čia žinote, kad visos pasaulio šalys yra įsipareigojusios, šiuo atveju – Lietuva, iki 2040 metų sumažinti iki 30 procentų CO2 išmetimą į aplinką. Tai susiję su transporto ūkio pertvarka, energetinių išteklių ir energetinio ūkio peržiūra, pastatų šiltinimo programos, atliekų perdirbimas ir sąvartynų technologijos, energetika, žemės ūkio ir namų ūkio pertvarka. Visos šitos veiklų sritys kompleksiškai turi pertvarkomos siekiant mažinti CO2 kiekio išmetimą į aplinką. Tai jau būtų klimato kaitos ne jau rezultatų, o priežasties valdymas.

Jei galvotume apie sausrų mažinimą arba nepalankių vandens režimo periodų reguliavimą, tai čia yra galimos ir technologinės priemonės. Prieš tai buvo kalbamas apie teisines ir administracines priemones. Technologinės priemonės, jei plačiai mastysime, tai kiekvienam atskiram vartotojui technologinės priemonės turi būti parinktos pagal tai, kad jos naudotų kuo mažiau vandens išteklių. Politinėse priemonėse dažnai plačiąja prasme minimas tausus gamtos išteklių naudojimas, o vienas iš jų – vanduo. Labai svarbu modernias technologijas diegti yra žemės ūkyje. Viena iš jų – dvipusio veikimo drenažo sistemos įrengimas. Tai vienas iš profesinių dalykų. Toliau yra ėmyklos, hidroenergetiniai statiniai, kurie padeda ieškoti variantų, kaip naudoti vandens tik tiek, kiek yra reikalingas.

Sausros yra kelios. Žemės ūkio sausra yra tada, kai yra nepalankus vandens rėžimas žemėje augalams augti ar miškuose medžiams augti. Kita - hidrologinės sausra yra mums matoma upių nusekimo pasekmės, kai mes jau matome dugne susikaupusius nepageidautinus objektus ar išlindusius vandenis. Visumoje, tai nėra tik klimato rezultatas. Iš esmės tai yra ir hidroenergetikos rezultatas. Pavyzdžiui, upė Nemunas, kuri yra susijusi ir su klimatu, tačiau labai svarbus momentas yra Kauno Hidroelektrinės vartojimo režimas ir vandens kiekis, kuris praleidžiamas per tam tikrą periodą. Aišku, jei verslui svarbu uždirbti pelną, tai jie visa tai, kas sukaupiama aukštumoje, stengiasi ir praleisti per Hidroelektrinę, kad pagamintų kuo daugiau elektros energijos. Tačiau yra teisiniai apribojimai, kuriais gamintojas yra įpareigotas atidėti tam tikrą vandens kiekį į debetą, na, o jei mes kalbame apie vartojimą ir vandens lygio nukritimą, tai galime manyti, kad, jei dirba visos 3 ar 4 turbinos, tuomet vandens lygis ir krenta. Jei tuo metu dar papildomai yra sausra ar atsiranda daugiau vartotojų, todėl mes galime pastebėti tą didesnį vandens lygio kritimą. Todėl galime manyti, kad yra daugiau sausrų, tačiau vartotojai tai pat labai ženkliai prisideda prie vandens lygio kritimo. Prisiminkime plačiai žiniasklaidoje nušviestą dalyką, kai kaimynai mūsų pildėsi didelės talpos vandens rezervuarus ir būtent tuo metu pas bus buvo stebima didelė hidrologinė sausra.

Toliau – pelkės. Pelkėse yra šaltiniai ir vandens lygis susijęs su vidiniu vandens apytakos ratu, yra gruntiniai ir giluminiai vandenys, todėl jei yra sausringi laikotarpiai ir susidaro vandens deficitas paviršiniuose sluoksniuose, tai yra laiko klausimas kada išseks ir gruntiniai vandenys. Gruntiniai vandenys pas mus naudojami ir geriamam vandeniui paruošti, bet iš esmės, didžiausią poveikį pelkių vandeniui turi žmogaus ūkinė veikla. Ir jei yra padaryti tam tikri inžineriniai sprendimai, tai aišku, tas pelkių vandens lygis ir žemėja. Manoma, kad dabartinėje Lietuvoje yra priimtas politinis sprendimas pakelti vandens lygį pelkėse ir atstatyti buvusią ekosistemą ir vandens režimą. Bet pakelti vandenį dirbtinai 15-20 cm yra reikšmingas darbas ir ar tai duos tokius rezultatus – abejojama.

Iš tiesų jau seniai yra vykdoma labai daug programų ir projektų įgyvendinama, skiriamas finansavimas iš ES struktūrinių fondų, daugiausiai Sanglaudos fondo, kuriuos galima suskirstyti į tokias grupes. Pavyzdžiui – paviršinių vandenų tiekimo ir kokybės gerinimo sistema, t.y. vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūros grupė; kurią koordinuoja Aplinkos apsaugos ministerija koordinuojama. Kita – siurblinių įrengimas – irgi priskiriama prie infrastruktūros. Toliau svarbu yra paminėti potvynių prevencines priemones ir potvynių prevencinių priemonių apskaitą, poreikio nustatymą ir panašiai. Greta to, kad yra ratifikuoti tam tikri komunikatai ir sausrų prevencijos žemėlapiai yra sudaromai, yra priimtas sprendimas ir įgyvendintas upių baseinų valdymo principas, sudaryti žemėlapiai. Pati tokio valdymo schema paremta tuo, kad yra sudarytos upių baseinų teritorijos, kurios turi ribas. Kaimo plėtros programoje taip pat yra priemonės, kurios leidžia įgyvendinti tam tikrus technologinius sprendimus. Klimato kaitos programoje yra priimtas aplinkosauginių priemonių sąrašas, kur yra konkrečios priemonės, prisidedančios prie vandens išteklių naudojimo taupymo ir naudojimo valdymas. Ir tai yra reikšminga, nes tai, ką sutaupai pertekliniu laikotarpiu, gali panaudoti sausringuoju laikotarpiu.

Sunku pasakyti vienareikšmiškai, bet tie, kurie naudoja vandenį, labai greitai supranta, kai jo nelieka. Jei atsiranda kažkokie gedimai ar prevenciniai dalykai, tai labai greitai suprantama, koks tas vanduo yra svarbus gyvenime. Ar jie žino? Na, turbūt, nekyla klausimų ar jie žino, koks svarbus yra vanduo ir nuo mokyklos yra suprantama, ką gyvybei duoda vanduo. Aplinka yra labai jautri. Yra sektoriai, kurie yra labai jautrūs vandens trūkumui. Jei žmonės domisi, yra toks asmens vandens pėdsakų nustatymo portalas, kuriame kiekvienas žmogus gali asmeniškai, įvedęs tam tikrą skaičių seką, pasiskaičiuoti kokį poveikį jis pats daro vandens aplinkai daro. Apie vandenį kalbu visą gyvenimą, man sunku įsivaizduoti, kad žmonės galėtų manyti, jog vanduo yra nereikšmingas. Mokyklose tai yra diegiama.

Lietuva – yra vandens pertekliaus zonoje, t.y. iškrintančio vandens kiekis yra didesnis nei išgaruojančio vandens kiekis ar į giluminius sluoksnius įsigeriantis vanduo. Susiformuoja paviršinis sluoksnis vandens. Pas mus ežerų, upių, upelių tinklas yra pakankamai tankus. Paviršinių vandenų pagrindiniai vartotojai yra žuvininkystė, rekreacija, drėkinimas, žemės ūkis. Jei kalbame apie naudojimo periodą, aišku, kad sausringu laikotarpiu vandens poreikis išauga. Kalbant apie geriamo vandens naudojimą, yra gruntinio vandens paėmimo apribojimai ir motyvacija, kiek to vandens galima paimti. Normų viršyti negalima. Žuvininkystės ūkiuose maksimalus vandens poreikis yra tvenkinių užpildymo momentu, na o metų bėgyje poreikis išsilygina. Todėl norint užpildyti tvenkinį, reikia užtikrinti balansą metų eigoje, kad vandens lygis nenukristų ir žuvys neprarastų savo kokybinių charakteristikų.

In English

It is difficult to  know why the balance is skewed over time, because if we talk about the volume   of water in nature, it is generally negligible, but it is spread over time   and if we look at the previous period, it is more even. The last 20 years have   seen an increase in the frequency of extreme droughts and wet periods, as   well as rainfall, over a certain number of years, seasonal phenomena and the   emergence of greater extremes. This means that, in order to stabilise the   water balance in nature, we need to think about how to accumulate or store   water resources in times of surplus and how to use them in times of drought,   if we are talking about agriculture.

If we are talking   about water use, we have to talk about the water user. There are several groups   of water users. One is the use of water for agricultural purposes, which is   drainage and irrigation. However, there is also energy, industry, fisheries,   transport, storage and so on, so there are many activities where water   resources are used. The very principle of water use is linked to the   extraction of water resources from the observation, recording and monitoring   of the dynamics of the geological strata of the earth. One of the key   elements of this is the accounting and analysis of groundwater abstraction   over a given period.

Climate change is   already a result and we are already seeing the effects. The increase in the   frequency and intensity of droughts, the recurrence of torrential rains, is   being regulated primarily by reducing emissions. This means that all the   emitters of CO2 in the air have to think comprehensively and take decisions   on how to reduce these emissions, and here you know that all the countries of   the world have committed themselves, in this case Lithuania, to reducing CO2   emissions by up to 30% by 2040. This concerns the transformation of the   transport economy, the review of energy resources and the energy economy,   building insulation programmes, waste recycling and landfill technology,   energy, agriculture and the transformation of households. All of these   activities need to be comprehensively transformed in order to reduce CO2   emissions. This would already be managing the cause of climate change rather   than the result.

If we are thinking   about reducing droughts or regulating periods of adverse water conditions,   then technological measures are also possible here. Before, there was talk of   legal and administrative measures. Technological measures, if we think   broadly, then for each individual user, the technological measures must be chosen   in such a way that they use the least possible amount of water resources.   Policy measures often refer broadly to the sustainable use of natural   resources, and water is one of them. The introduction of modern technologies   is essential in agriculture. One of these is the installation of a two-way   drainage system. This is one of the professional subjects. Then there are the   intakes, the hydropower structures, which help to find ways of using water   only as much as is needed.

Exists several   droughts. An agricultural drought is when there is an unfavourable water   regime for the growth of crops on land or trees in forests. Another is   hydrological drought, which is the consequence of river runoff when we can   already see unwanted objects accumulating on the bottom or water sticking   out. In general, it is not just a result of climate. It is, in fact, also the   result of hydropower. For example, the Nemunas River, which is also linked to   climate, but a very important point is the consumption regime of the Kaunas   Hydroelectric Power Plant and the amount of water that is released over a   certain period. Obviously, if it is important for businesses to make a   profit, then they try to pass all that water that is accumulated in the   uplands through the hydroelectric power station in order to produce as much   electricity as possible. However, there are legal constraints that oblige the   producer to set aside a certain amount of water to be debited, and if we are   talking about consumption and the drop in the water level, we can assume that   if all 3 or 4 turbines are working, then the water level drops. If there is   an additional drought at that time, or if there are more consumers, then we   can see that greater drop in the water level. Therefore, we can assume that   there are more droughts, but the consumers also contribute very significantly   to the drop in water levels. Let us recall the widely publicised case where   our neighbours were filling up their high-capacity water reservoirs, and at   that very moment, a severe hydrological drought was observed.

Then there are the   wetlands. In the wetlands, there are springs and water levels linked to the   inner water cycle, there is groundwater and there is deep water, so if there   are dry periods and there is a deficit of water in the surface layers, then   it is only a matter of time before the groundwater runs out. Groundwater is   also used for drinking water, but in general the main impact on the water in   the wetlands is caused by human activity. And if certain engineering   solutions are made, then, of course, the level of the water in the wetlands   is going down. It is believed that in the current Lithuania there is a   political decision to raise the water level in the marshes and to restore the   former ecosystem and water regime. But to artificially raise the water level   by 15-20 cm is a major undertaking and it is doubtful whether it will produce   such results.

In fact, there have   been a large number of programmes and projects under way for a long time,   with funding from the EU Structural Funds, mainly the Cohesion Fund, which   can be grouped into the following categories. For example, the surface water   supply and quality improvement scheme, i.e. the water supply and waste water   disposal infrastructure group; coordinated by the Ministry of the   Environment. The other is the installation of pumping stations, which is also   classified as infrastructure. It is also important to mention flood   prevention measures and the accounting of flood prevention measures,   determination of the need for such measures, etc. In addition to the   ratification of certain communiqués and the drawing up of maps for drought   prevention, a decision has been taken and the principle of river basin   management has been implemented, and maps have been drawn up. The management   scheme itself is based on the fact that river basin districts are drawn up   and have boundaries. The rural development programme also contains measures   that allow certain technological solutions to be implemented. The Climate   Change Programme has adopted a list of environmental measures, which includes   specific measures that contribute to saving and managing the use of water   resources. And this is significant, because what you save in a surplus period   can be used in a dry period.

It's hard to say for   sure, but those who use water realise very quickly when there is no water   left. If there are any breakdowns or preventive things, it is very quickly   realised how important water is in life. Do they know? Well, there is   probably no question of whether they know how important water is, and from   school onwards they have been aware of what water brings to life. The   environment is very sensitive. There are sectors that are very sensitive to   water scarcity. If people are interested, there is a personal water foot   printing portal where each person can calculate their personal impact on the   water environment by entering a sequence of numbers. I have been talking   about water all my life, and it is hard for me to imagine that people could   think that water is insignificant. This is being introduced in schools.

Lithuania is in a   water surplus zone, i.e. the amount of water that falls out is greater than   the amount of water that evaporates or the amount of water that soaks into   deep aquifers. A surface layer of water is formed. We have a fairly dense   network of lakes, rivers and streams. The main users of surface water are   fisheries, recreation, irrigation and agriculture. In terms of the period of   use, it is clear that the demand for water increases during the dry season.   In terms of drinking water use, there are restrictions on groundwater   abstraction and the motivation for how much water can be abstracted. Norms   cannot be exceeded. On fish farms, the maximum water demand is at the time of   filling the ponds, and the demand levels off as the year progresses.   Therefore, in order to fill the pond, a balance needs to be ensured   throughout the year so that the water level does not drop and the fish do not   lose their qualitative characteristics.